Norite gyventi ilgai? Pasirodo, tiesiog reikia mėgautis gyvenimu!

Norite gyventi kuo ilgiau? Pasirodo, tiesiog reikia mėgautis gyvenimu!

            Nugyventi laimingą ir ilgą gyvenimą nori visi. Deja, ne visiems pavyksta tai padaryti. Amžinos jaunystės žmonės ieško jau nuo seniausių laikų – nuo alchemikų ir jų filosofinio akmens paieškų iki šiuolaikinės medicinos ir bandymų sustabdyti senėjimą, paskatinti ląstelių atsinaujinimą, sumažinti raukšles ir t. t. Šiame straipsnyje norime plačiau patyrinėti ilgaamžiškumo temą. Ar nugyventi 100 metų 21 a. vis dar yra utopija? Ką daro ir ko nedaro žmonės, jau sulaukę savo 100-ojo jubiliejaus? Galbūt galime iš jų šio to pasimokyti? Tai – idėjos ir patarimai jums, kad savo gyvenimą kuo labiau priartintumėte prie (o gal ir perkoptumėte) 100 metų ribos!

Gyvenimo trukmė nuolat ilgėja

            Jei lygintume šiuolaikinį mokslą ir alchemikų bandymus išrasti nemirtingumo eliksyrą, mes jau padarėme didžiulę pažangą. Istorikai nustatė, kad Romėnų imperijoje maždaug pusė vaikų iki 5 metų amžiaus mirdavo. Ir nors vienas kitas „senolis“ sulaukdavo 50 ar 60 metų amžiaus, vidutinė gyvenimo trukmė buvo tik apie 30 metų. 1900-aisiais pasaulinis gyvenimo trukmės vidurkis tebebuvo 31–32 metai, tačiau jis drastiškai skyrėsi skirtinguose regionuose ir Europoje buvo jau apie 43 metus. Vos kiek daugiau kaip per šimtmetį žmonija beveik padvigubino savo gyvenimo trukmę. 2019–2020 metų pasaulinis vidurkis yra 72–73 metai, su žemiausiu rezultatu Centrinėje Afrikos respublikoje (54 metai) ir aukščiausiu Hong Konge (85,3 metų).

Mėlynosios zonos, arba ten, kur laužomi visi statistiniai vidurkiai

            Mėlynosios zonos (angl. blue zones), tai terminas, apibūdinantis tam tikrą geografinę pasaulio vietą, kurioje yra neįprastai daug ilgaamžių. Šis terminas nėra senas, jį 2004 metais sugalvojo žurnalistai, tyrinėjantys ilgaamžių gyvenimą visame pasaulyje. Po sėkmingos kelionės į Japoniją 2000-aisiais, jie nusprendė tęsti ilgaamžiškumo zonų paiešką ir apsilankė Sardinijoje, Italijoje, kuri išsiskiria savo šimtamečiais vyrais. Pristatydami surinktą medžiagą, žurnalistai žemėlapiuose mėlynais apskritimais pažymėjo zonas, kurios „iškrenta“ iš normalaus statistinio vidurkio ribų. Taip atsirado terminas mėlynosios zonos, nurodančios išskirtinę šimtamečių ir, apskritai, vyresnių nei vidurkis žmonių koncentraciją tam tikroje geografinėje vietoje.

            Dabar yra skiriamos 5 pagrindinės mėlynosios zonos, kuriose gyvenimo trukmė gerokai lenkia to konkretaus regiono ir viso pasaulio vidurkį. Trumpai susipažinkime su kiekviena iš jų:

• Okinava, Japonija. Senovėje Okinava buvo vadinama „nemirtingųjų žeme“, o šiandien čia išties gyvena įspūdingi ilgaamžiai, ypač daug ilgaamžių moterų. Čia pastebima mažiau vėžio atvejų nei vakarų pasaulyje, taip pat mažiau širdies ligų ir demencijos atvejų. Vyrauja augalinė mityba, kurios 67 % sudaro... batatai!
• Sardinija, Italija. Kelių kaimelių zonoje kalnuose gyvena ne vienas šimtametis. Jų ilgaamžiškumas siejamas su genetine žyma M26. Dėl vietovės izoliuotumo šią žymą pavyko išlaikyti kaimelių ribose, čia yra 10 kartų daugiau 100-mečių, nei vidutiniškai pagal tokį kiekį gyventojų turėtų būti. Gyventojai laikosi Viduržiemio jūros dietos, kurios pagrindas augalinė mityba – pilno grūdo produktai (47 %), daržovės (12 %); taip pat šiek tiek žuvies, mėsos, vištienos (5 %) ir kokybiško alyvuogių aliejaus.
• Ikarijos sala, Graikija. Net trečdalis salos gyventojų sulaukia savo 90-ojo gimtadienio. Ilgą laiką sala buvo neturtinga, žmonės išgyvendavo iš to, ką pagaudavo vandenyje ar užsiaugindavo patys. Todėl salos gyventojai yra įpratę daug dirbti savo sode, žvejoti, daug būti gryname ore. Mitybos pagrindas daržovės ir vaisiai (53 %), ankštinės kultūros (11 %). Žuvis (6 %) ir mėsa (5 %) sudaro tik mažą dalį mitybos.
• Nikoja, Kosta Rika. Nikoja, tai miestas centrinėje Amerikoje, kuriame svarbūs tarpusavio ryšiai ir bendravimas. Šeimos čia dažnai gyvena kartomis, taip vyresniems žmonėms suteikiama proga prisidėti prie šeimos gerovės, auklėjant anūkus ir proanūkius. Mityboje vyrauja grūdai (26 %) ir pieno produktai (24 %).
• Loma Linda, Kalifornija, JAV. Loma Lindoje yra įsikūrusi Septintosios dienos adventistų bažnyčia, kuri gyvena gana uždaroje maždaug 9000 žmonių bendruomenėje. Tai – puikus pavyzdys, kad įtaką mūsų sveikatai turi ne gyvenamoji vieta (kaip vandenynas ar kalnai), bet ir tiesiog mūsų kasdieniai pasirinkimai. Adventistai gyvena maždaug dešimtmečiu ilgiau nei kiti amerikiečiai toje vietovėje. Adventistai yra vegetarai, dėl religijos jie negeria ir nerūko, taip pat reguliariai mankštinasi. Apie 60 % jų mitybos sudaro vaisiai ir daržovės, 12 % ankštiniai ir soja, 10 % pieno produktai.

9 svarbiausi dalykai sveikai gyvensenai

            Žmogaus gyvenimas kartais sunkiai nuspėjamas ir planuojamas. Todėl nėra vienos stebuklingo recepto kaip nugyventi 100 metų. Tačiau mokslininkai, tyrinėję mėlynąsias zonas ir ten gyvenančių žmonių įpročius, priėjo bendros išvados. Yra 9 gyvenimo sritys, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, norint kuo ilgiau išlikti sveikiems ir aktyviems. Žinoma, gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui turi įtakos ir mūsų genai. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime susipažinti su šiais 9 svarbiausias punktais ir juos prisitaikyti savo gyvenime:

• Judėjimas. Kasdienė mankšta, sportas ar aktyvus gyvenimo būdas. Svarbiausia – judėti. Nesvarbu, ar einate į sporto klubą ar kasdien vedžiojate savo šunį. Jūsų organizmui svarbu kasdien gauti fizinio krūvio. Daugelis žmonių dabar dirba prie kompiuterio, todėl sąmoningai skirti laiko pajudėjimui – labai svarbu.
• Tikslas. Gyvenimo tikslas, priežastis gyventi – vienas svarbiausių dalykų vyresniame amžiuje. Vieni augina savo anūkus ir proanūkius, kiti dalyvauja visuomeninėje veikloje ar savanoriauja. Svarbu išėjus į pensiją, o tuo labiau – jei jūsų partneris staiga mirė ir likote vienas, neužsidaryti namuose su savo gedulu. Reikia eiti į renginius, bendrauti su žmonėmis, rasti savo tikslą ir paskirtį.
• Atsipalaidavimas. Stresą patiria kiekvienas ir tai yra normalu. Tačiau tai kaip mes tvarkomės su stresu daro įtaką mūsų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Raskite savo atsipalaidavimo būdą – gal tai pokalbis su drauge prie taurės vyno, gal meditacija, joga, o gal pogulis.
• 80 % taisyklė. Tai Konfucijaus sugalvota taisyklė, jog nuo stalo reikėtų atsistoti, kai skrandis yra 80 % pilnas. Daugelis ilgaamžių vakarienes valgo lengvas, nekaloringas ir neužkandžiauja vėlai vakare. Tinkamo svorio palaikymas gali prisidėti prie mažesnės širdies ligų, sąnarių, kaulų sistemos ligų rizikos.
• Augalinė mityba. Mūsų mitybos pagrindą turėtų sudaryti augalinė mityba – daržovės, grūdai, vaisiai. Tik nedidelę jos dalį gali sudaryti mėsa. Daugelis šimtamečių mėsą valgo iki 5 kartų per mėnesį. Dažnai – tik kaip užkandį, o ne pagrindinį patiekalą.
• Vynas. Šis punktas, tikriausiai, sulaukia daugiausia diskusijų. Tačiau mėlynosiose zonose gyvenantys šimtamečiai išgeria po 1–2 taures vyno valgydami pietus ar vakarienę ir tai, atrodo, neturi jokios neigiamos įtakos jų sveikatai ar gyvenimo trukmei. Tiesa, tai būtų galima sieti ir su gebėjimu atsipalaiduoti, bendravimu (vyno taurė dažniau geriama su draugais) bei visada saikingai vartojamu alkoholiu.
• Sava bendruomenė. Įdomu tai, kad daugelis ilgaamžių turi savo bendruomenę. Ar tai būtų religinė bendruomenė (kaip Septintosios dienos adventistai) ar bet kokia kita. Konkrečios religijos pasirinkimas neturi įtakos gyvenimo trukmei, panašu, kad gyvenimo trukmei įtaką daro būtent priklausymas bendruomenei.
• Šeima. Daugelis ilgaamžių pergyveno ne vieną skaudų istorinį ir asmeninį įvykį. Tačiau jie visada turėjo į ką atsiremti – daugelis yra kilę iš didelių šeimų ir patys tokias sukūrė. Tvirti, nuoširdūs šeiminiai ryšiai užtikrina, kad senatvėje visada turėsi į ką atsiremti.
• Socialinis ratas. Be šeimos svarbu ir ryšiai už jos ribų. Daugelis šimtamečių turi daug draugų, geba bendrauti su įvairiais žmonėmis, lengvai užmezga ryšius ir juos palaiko. Kai kurie tyrimai netgi sako, kad tiek laimė, tiek vienišumas gali būti „užkrečiami“, todėl radus savo socialinį ratą su laimingais, sveikais žmonėmis ir jums pačiam bus lengviau išlikti laimingam.

Ką apie savo ilgą gyvenimą sako patys ilgaamžiai iš viso pasaulio?

            Žiniasklaidoje neretai pasirodo interviu su 100-ojo gimtadienio sulaukusiais žmonėmis iš viso pasaulio. Visada įdomu paskaityti, ką jie patys laiko savo ilgo gyvenimo paslaptimi. Ką jie darė, o ko niekada nedarė savo gyvenime? Kaip jiems pavyko sulaukti tokio garbaus jubiliejaus? Surinkome kelias įdomias istorijas, kur patys šimtamečiai pasakoja apie savo gyvenimą ir kodėl, jų nuomone, jiems pasisekė taip ilgai gyventi:

• Teigiamos mintys. Amerikietė verslininkė Roslyna Menaker, davė interviu „The Guardian“ būdama 103 metų amžiaus. Ji paminėjo, kad teigiamas požiūris į gyvenimą – būtina ilgaamžiškumo sąlyga.
• Sportas. Seserys Rutha Sweedler ir Shirley Hodes (abi sulaukusios 100 gimtadienio!) interviu CNBC „Make It“ sakė, kad reguliari mankšta ir judėjimas yra svarbi jų kasdienio gyvenimo dalis.
• Sveika gyvensena. Iš Irano kilęs Mohammedas Mohyeddinas, švęsdamas 110-ą gimtadienį, pasidalijo patarimais su „CBC“ kanalu. Jis sakė, kad reguliari mankšta ir sveika mityba (bent po vaisių per dieną!) jam padėjo išlikti sveikam ir gyvybingam net ir gerokai perkopus 100 metų slenkstį. Beje, jo žmona Ashraf taip pat sulaukė 100 metų, tad dėl ilgaamžiškumo „kaltinti“ vien genetikos tikrai negalima.
• Gyvenimo džiaugsmas. Šimtametė italė Alfia Distefano, 2-ojo pasaulinio karo metais buvo paauglė. Moteris sako, kad tai – neabejotinai baisiausias dešimtmetis jos gyvenime. Gyvenimo išbandymai čia nesibaigė, Alfia prarado pirmąjį sūnų, kai jam tebuvo 5-eri. Anot moters, tai – skaudžiausias dalykas, nutikęs jos gyvenime. Tačiau negyventi praeityje, o džiaugtis tuo, kas yra prieš tave – Alfios nuomone yra ta „paslaptis“, kuri leido jai gyventi 100 metų. Moteris net ir sulaukusi 100-o metų yra įsitikinusi, kad linksmi dalykai nutinka net ir sunkiausiais laikais.

Sveikata ir maisto papildai

Skaitant straipsnį gali susidaryti įspūdis, kad norint gyventi sveikiems ir laimingiems, užtenka tik gyvenimo būdo pokyčių. Idealiu atveju – tikriausiai. Tačiau juk niekas negyvena idealaus gyvenimo, ar ne? Manome, kad svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti profilaktinius patikrinimus bei sekti, kas su maistu ar papildais gautumėte visų reikiamų vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų. Verta atkreipti dėmesį į:

• Vitaminą D. Šio vitamino organizmas pasigamina pats, būdamas saulėje, taip pat jo gauname iš grybų, riebios žuvies.
• Omega-3 riebalų rūgštis. Su maistu omega-3 gauname iš riebios žuvies, riešutų, įvairių aliejų.
• Geležį. Geležies gausu įvairiame maiste – ir mėsoje, ir daržovėse. Jos įsisavinimui trukdo kofeinas, pavyzdžiui, kava, arbata, energetiniai gėrimai, kuriuos dažnai geriame su maistu.

Tai tik 3 pagrindiniai papildai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pasirūpinus, kad jūsų organizmui netrūktų jokių maisto medžiagų, bus lengviau laikytis ir kitų su ilgaamžiškumu siejamų patarimų. Juk kai esate kupini energijos, gerai pailsėję – daug lengviau eiti sportuoti, susitikti su draugais ar suplanuoti kitą veiklą! Niekas negali garantuoti, kad gyvensite 100 metų, tačiau tik jūs pats galite pradėti keisti savo gyvenimą jau šiandien, kad gyventumėte laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą.